pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia 2012 m. Pasaulins misij dienos proga Paaukti leisti suspindti tiesos odiui
 
 

BENEDIKTAS XVI

„Paaukti leisti suspindti tiesos odiui“ (Apatalikasis laikas Porta fidei, 6)

inia 2012 m. Pasaulins misij dienos proga

Brangs broliai ir seserys!

Pasaulin misij diena iais metais kupina ypatingos prasms. Vatikano II Susirinkimo pradios 50-osios metins, Tikjimo met atidarymas ir Vyskup sinodas naujosios evangelizacijos tema sustiprina Banyios trokim drsiau ir kariau sipareigoti missio ad gentes, kad Evangelija pasiekt ems pakraius.

Visuotinis Vatikano II Susirinkimas, kuriame dalyvavo katalik vyskupai i vis ems kampeli, buvo spindintis Banyios visuotinumo enklas, nes pirm kart susirinko tiek daug Susirinkimo tv i Azijos, Afrikos, Lotyn Amerikos ir Okeanijos. Vyskupai misionieriai ir i vietini gyventoj kil vyskupai, tarp nekrikioni isibarsiusi bendruomeni ganytojai, leido ivysti visuose emynuose esanios Banyios vaizd ir aikino sudting tuometinio vadinamojo „Treiojo pasaulio“ tikrov. Kaip jaun ir kylani Banyi, kupin aistros skleisti Dievo karalyst, ganytojai jie savo turtinga patirtimi daug prisidjo prie evangelizacijos ad gentes neatidliotinos btinybs pakartotino patvirtinimo ir Banyios misijins prigimties atsiradimo ekleziologijos centre.

Misijin ekleziologija

Ši vizija neprarado reikms ir iandien, prieingai, buvo vaisingai apmstyta teologijos bei pastoracijos lygmeniu ir sykiu neatidliotinai silosi i naujo, nes Kristaus nepastanij padaugjo: „moni, laukiani Kristaus, vis dar be galo daug,“ – enciklikoje Redemptoris missio apie misijins uduoties nuolatin galiojim ra palaimintasis Jonas Paulius II ir pridr: „Negalime ramiai gyventi matydami milijonus savo broli ir seser, ipirkt Kristaus krauju, bet nieko nenutuokiani apie Dievo meil“ (86). Paskelbdamas Tikjimo metus, a irgi raiau: „Šiandien, kaip ir tada, jis (Kristus) siunia mus pasaulio kelius visoms ems tautoms skelbti jo Evangelijos“ (Apatalikasis laikas Porta fidei, 7). Tas skelbimas, kaip teigia Dievo tarnas Pauliaus VI apatalikajame paraginime Evangelii nuntiandi, „Banyiai nra pasirinkimo dalykas. Tai pareiga, pavesta jai Viepaties Jzaus sakymu, kad mons galt tikti ir bti igelbti. Ši Naujiena i ties yra btina. Ji nepakartojama. Ji niekuo nepakeiiama“ (5). Vadinasi, turime susigrinti apatalavimo polk, bding pirmosioms krikioni bendruomenms, kurios, nors nedidels ir neginamos, gebjo savo skelbimu ir liudijimu paskleisti Evangelij po vis anuomet inom pasaul.

Todl nestebtina, kad Vatikano II Susirinkimas ir vlesnis Banyios magisteriumas ypa pabria Kristaus mokiniams patikt ir visai Dievo tautai – vyskupams, kunigams, diakonams, vienuoliams ir pasaulieiams – privalom uduot skelbti Evangelij. Rpintis Evangelijos skelbimu visame pasaulyje turi pirmiausia vyskupai, tiesiogiai atsakingi u pasaulio evangelizacij, tiek kaip vyskup kolegijos nariai, tiek kaip dalini Banyi ganytojai. Juk vyskupas yra gavs „ventimus ne tik vyskupijos, bet ir viso pasaulio iganymo labui“ (Jonas Paulius II. Enciklika Redemptoris missio, 63); jis yra „tikjimo auklys, atvedantis Kristui naujus mokinius“ (plg. Ad gentes, 20) bei „atskleidia Dievo tautos misijin dvasi ir uolum ir tarsi paveria vis vyskupij misioniere“ (ten pat, 38).

Evangelizacijos pirmenybikumas

Todl uduotis skelbti Evangelij ganytojui neapsiriboja dmesiu jo pastoraciniam rpesiui patiktajai Dievo tautos daliai ir keli kunig ar pasauliei isiuntimu kaip fidei donum. Jam privalu aprpti vis dalins Banyios veikl, visas jos sritis, vienu odiu, vis jos bt ir darb. Vatikano II Susirinkimas nedviprasmikai tai nurod, o Magisteriumas pabrtinai patvirtino. Tai reikalauja gyvensenas, pastoracinius planus ir vyskupijos organizacines struktras nuolat derinti su iuo pamatiniu buvimo Banyia matmeniu, ypa ms be paliovos kintaniame pasaulyje. Tas pat galioja pavstojo gyvenimo institutams ir apatalikojo gyvenimo draugijoms bei banytiniams sjdiams: Banyios didels mozaikos visos dalys turi jaustis ukalbintos Viepaties uduoties skleisti Evangelij, kad Kristus bt skelbiamas visur. Mes, ganytojai, vienuoliai ir visi tikintys Krist, turime sekti pavyzdiu v. Pauliaus, kuris, bdamas „Kristaus Jzaus kalinys dl js – pagoni“ (Ef 3, 1), dirbo, kentjo ir kovojo, kad Evangelija pasiekt pagonis (plg. Kol 1, 24–29), ir negaildamas jg, laiko ir priemoni stengsi padaryti Kristaus ini inom.

Ir iandien misija ad gentes turi bti bet kurios banytins veiklos nuolatinis horizontas, paradigma, – nes paios Banyios tapatyb sudaro tikjimas slpiniu Dievo, apsireikusio Kristuje, kad atnet mums iganym, – ir uduotis liudyti ir skelbti Viepat pasauliui, kol jis sugr. Kaip v. Paulius turime artintis prie toli esanij, t, kurie dar nepasta Kristaus ir nra patyr Dievo tvysts, suvokdami, kad misijinis „bendradarbiavimas iandien pleiasi gydamas nauj form, susijusi ne tik su ekonomine parama, bet ir su tiesioginiu dalyvavimu evangelizacijoje“ (plg. Jonas Paulius II. Enciklika Redemptoris missio, 82). Tikjimo met ventimas ir Vyskup sinodas naujosios evangelizacijos tema bus palankios progos misijiniam bendradarbiavimui suteikti nauj impuls, pirmiausia io antrojo matmens lygmeniu.

Tikjimas ir skelbimas

Kartas trokimas skelbti Krist akina mus velgti istorij, kad paintume problemas, lkesius ir viltis monijos, kuri Kristus turi igydyti, nuskaistinti ir pripildyti savo buvimo. Juk jo inia visada aktuali, siskverbia pai istorijos ird ir geba atsakyti giliausius kiekvieno mogaus klausimus. Dl to visiems Banyios nariams privalu suvokti, kad „neaprpiami banytins misijos horizontai ir sudtinga dabarties situacija ndien reikalauja nauj bd, kaip veiksmingai perteikti Dievo od“ (Benediktas XVI. Apatalikasis paraginimas Verbum Domini, 97). Tai pirmuiausia reikalauja individo ir bendruomens pritarimo tikjimu Jzaus Kristaus Evangelijai, „ypa dideli permain valand, kuri kaip tik dabar igyvena monija“ (Apatalikasis laikas Porta fidei, 8).

Evangelizacijos polkiui iandien kliudo tikjimo kriz – ne tik Vakar pasaulio, bet ir didels dalies monijos, kuri vis dlto alksta ir trokta Dievo. Ji kviestina ir vestina prie gyvybs duonos ir gyvojo vandens, lygiai kaip samariet, atjusi prie Jokbo ulinio ir kalbjusi su Kristumi. Pasak evangelisto Jono, tos moters igyvenimas ypa reikmingas (plg. Jn 4, 1–30): ji sutinka Jz, kuris jos paprao paduoti atsigerti, bet paskui prakalba apie gyvj vanden, galint visam laikui numalinti trokul. I pradi moteris nesupranta, neatsiplia nuo materialaus lygmens, taiau pamau ji Viepaties nukreipiama tikjimo keli, ir ji atpasta, kad jis yra Mesijas. Šventasis Augustinas apie tai sako: „K dar (ta moteris) galjo padaryti primusi Viepat Krist savo ird, jei ne palikti sot ir greitai nubgti paskelbti diugios inios“ (Sermo 15, 30).

Susitikimas su Kristumi kaip gyvuoju asmeniu, numalinaniu irdies trokul, neivengiamai paadina nor pasidalyti diaugsmu dl jo artumo su kitais ir paskelbti apie j, kad visi galt patirt t diaugsm. Norint skatinti sen krikionikj tradicij turini bendruomeni ir ali, netenkani ryio su Dievu, naujj evangelizacij, kad jos i naujo atrast tikjimo diaugsm, btina atnaujinti kart usidegim perteikti tikjim. Rpinimasis evangelizacija niekada neturi bti banytins veiklos ir krikionio asmeninio gyvenimo paribyje, bet privalo aikiai tai enklinti suvokiant save kaip Evangelijos adresat ir kartu misionieri. Skelbimo erdis visada lieka ta pati: dl pasaulio iganymo mirusio ir prisiklusio Kristaus kerigma, kerigma absoliuios ir tobulos Dievo meils kiekvienam mogui, jos virn yra atsiuntimas amino viengimio Snaus, Viepaties Jzaus Kristaus, kuris nepasigdijo prisiimti ms varganos mogikosios prigimties, bet j myljo ir i nuodms bei mirties atpirko save paaukodamas ant kryiaus.

Tikjimas Diev, tikjimas iuo Kristuje gyvendintu meils planu yra pirmiausia dovana ir slpinys, j turim priimti ird bei gyvenim ir u j nuolatos Viepaiui dkoti. Taiau tikjimas yra dovana, duodama mums tam, kad ja dalytums, tai talentas, gautas, kad duot vaisi, viesa, negalinti likti paslpta, bet turinti apviesti vis nam. Tai – svarbiausia ms gyvenime gauta dovana, kurios nevalia pasilaikyti vien sau.

Skelbimas tampa artimo meile

„Vargas man, jei neskelbiau Evangelijos!“ – sak apatalas Paulius (1 Kor 9, 16). Šie odiai galingai aidi kiekvienam krikioniui ir kiekvienai krikioni bendruomenei visuose emynuose. Ir Banyiai misij srityse, daniausiai jaunai ir neseniai steigtai, misionierikumas tapo esminiu matmeniu, net jei ir jai paiai dar reikia misionieri. Daugyb kunig ir vienuoli i viso pasaulio, gausyb pasauliei ir net itisos eimos palieka savo tvyn, vietin bendruomen ir leidiasi kitas dalines Banyias liudyti ir skelbti Kristaus vardo, kuriame mons atranda iganym. Tai vietini Banyi tvirtos bendrysts, dalijimosi ir meils apraika, kad visi mons galt girdti ar i naujo igirsti iganing ini ir priimti sakramentus, tikrojo gyvenimo altin.

Šiame ikilios tikjimo, virstanio meile, apraikos kontekste noriau paminti Popieikj misij draugij ir jai padkoti. Jos veikimu Evangelijos skelbimas taip pat virsta pagalba artimui, teisingumu didiausiems vargams, vietimo galimybe tolimiausiuose kaimuose, medicinos pagalba nuoaliausiose vietovse, ilaisvinimu i vargo ir skurdo, istumtj reabilitacija, vystymosi pagalba tautoms, etninio susiskaldymo veikimu, pagarba gyvybei visose jos stadijose.

Brangs broliai ir seserys, praau Šventosios Dvasios iliejimo ant evangelizacijos ad gentes darbo ir pirmiausia ant jos darbinink, kad Dievo malon tviriau engt pasaulio istorijoje. Kartu su palaimintuoju Johnu Henry Newmanu meldiu: „Viepatie, lydk ms misionierius evangelizuotinus kratus, dk jiems lpas tinkamus odius ir padaryk j pastangas vaisingas.“ Mergel Marija, Banyios Motina ir evangelizacijos vaigd, telydi visus Evangelijos misionierius.

Vatikanas, 2012 m. sausio 6-oji, Viepaties Apsireikimo ikilm

BENEDICTUS PP XVI
________________________

 © Vertimas „Banyios ini“, 2012

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi